tolie

tolie
toliẽ adv. , NdŽ, Antz, Vkš, Žeml, Yl, tõlie NdŽ, Vkš, Šts, Jdr žr. toli: 1. Čia reik tau tõlie eiti Trk. Toliẽ jau važiavau, lig pat beveik Mažeikių Klk. O ne teip tõlie iš Rietavo į Tverus Rt. Su kestėms nešė šiaudus toliẽ [nuo kuliamosios] Bdr. Grybauti čia nueinam, taip kitur toliẽ nenueinam Kv. Dirbti reikėjo dideliai, ta žemė buvo toliẽ Krtn. Toliẽ žemė buvo, išdalijo vienkiemiais ne par seniai Ds. Ar iš toliẽ atsisukęs esi? DūnŽ. Jau bulbėms pasisėti jau y[ra] toliẽ arai duodami Lks. O tu tõlie eik žvejoti Plng. Toliẽ neejėm mes [šokti], čia pat į kaimą tiktai Krtn. Eina dideliai toliẽ po laukus Vgr. Iškinkė arklį ir toliẽ nuvedė Mšk. Buvęs ne teip didliai tõlie miškas Šts. Graustinė tolie tolie dundėjo Žem. Ka[d] tamstos esat iš tiek toliẽ, pasakykiat, kame žemės vidurys? (iš piršlio oracijos) DūnŽ. Aš gulėjau toliau nu tos draugės Als. Dirva toki ten toliaũ buvo Nv. Jug čia šit burokai jau arčiau, o bulvės y[ra] toliaũ Vvr. Dirvos toliáusiejai, dobilienos nustatytos mašinų Vkš. Gaspadorius pasiuntė pieminį kaži kur ten toliaũ Kv. Mūsų miškai biškį toliaũ yra Krž. Iš Kintų jau paskuo kraustėmos toliaũs dar ten pri marių, pri vandinių Šv. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitraukti toliaũ Akm. Davė arus ten toliáusiai pernai Žlb. Kalakutė veda [kalakučiukus] į laukus toliáusiai Klm. Leka kaip kurapka toliáusiai Akm. Važiuos toliáusiejai į visokias plukyklas žmonys Všv. Miškūse toliáusiejai ganėm nu numų Šts. Kame veselia, kame kas, vadina tolių toliáusiai Žr. Movė i numovė toliáusiai Jdr. | prk.: Buvo linksmi, ka teip toliẽ jau viskas buvo padaryta (statant namą) Klp. Toliẽ nu vištų (neprilygsta vištoms) – tokios susitraukusios vištikės Rdn. Praaugo [maniškė] tavo kiaulikę, toliẽ paliko Grd. ^ Dangus aukštai, o ponas tolie S.Dauk. Ne savo galva toliẽ nenueisi Vvr. Toliẽ girtas šauka (apie girtą visi žino) End. Tolie nešant, i gaidys į aviną pavirsta Plt, Pln. Jei pamažu ginsi, toliaus paginsi S.Dauk. Eidami miškan toliaus, rasma medžių daugiaus VP14. 2. Nesena dar esi – sprogšena toliẽ DūnŽ. Jaunims rodos, ka senatvia, smertis toliẽ, kaži kumet, o kaip greit atšliauža! Rdn. Aš dar noru matyti, kas toliaũ bebūs Pln. Jug matysiam, jug da lig pavasario toliẽ Trk. Da toliẽ vakaras Ds. Antanukui dar buvo tolie lig kunigystės . Mažiau mašina tenudils, toliau laikys Ll. Pusantro šimto metų, toliaũ po ponais gyveno Užv. Ten toliaũ vežimus su klėbiais davėm, šakių nebuvo Ggr. 3. Bitės šiaudinėje [aulyje] tolie greičiaus dirba arba siuva S.Dauk. Ir medus šiaudinėje [aulyje] tolie geriaus laikos, negi taip sukietė[ja] par žiemą kaip medinėje S.Dauk. Tolie silpnesniu esi, nekaip patsai gali numanyti M.Valanč. Už tiesą tolie dar didesniai mylės aną P. Žinok, jogei tenai ir medus yra tolie sveikesnis Nz. ^ Ugnie buvus tolie kiteip turi elgties S.Dauk.
◊ toliẽ bal̃sas apie mažai ką galintį užtarėją: Toliẽ bal̃sas, nėko nemačys Krš. toliẽ nuo vir̃bo šakalỹs Sim gali dar daug kas atsitikti.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • tolie — asystolie …   Dictionnaire des rimes

  • tolien — toliẽn adv. žr. tolie 1: Nū numų [darbas] toliẽn DūnŽ. Toliẽn anie nū kelių – miškūse Sv. Toliẽn vaikščioti į darbą Pvn. Ano karvė toliẽn ganos Šv. Toliẽn anie nusigrūdo Tl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tolierkinis — ×toliẽrkinis, ė adj. (1) poniškas: Itokis toliẽrkinis gali ir pats apsilupti bulbą Arm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patolie — patoliẽ adv. Žd, Pkl, pãtolie KlvrŽ žr. patoli: Patoliẽ mun yra nueiti Brs. Tas Vilnius y[ra] pãtolie Šts. Rudenį įvargs su tuo vandeniu – pãtolie nešti yr Ms …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tolierius — 2 ×toliẽrius sm. (2) žr. tolerius: Te tau, Jasiau, du toliẽriai, išleisk jaučius iž abarių DrskD131. Jis nupirko aukso žiedą už du šimtu tolieraičių KrvD76. Aš nenoriu dviej toliẽrių, priimk mane, bernužėlį DrskD131. Tatai visa … darė, idant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsekti — 1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K) 1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garsus — garsùs, ì adj. (4) 1. skambus, skardus, balsingas, toli girdimas: Garsùs varpas, vakaras šiandien J. Garsiausi buvo būgno dūžiai rš. Turėjo dar linksmą, garsų balsą rš. Laukuose negarsus ir geriausis giesmininkas Sim. Visur girdėti garsus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvažiuoti — K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157 1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • 1834 — Années : 1831 1832 1833  1834  1835 1836 1837 Décennies : 1800 1810 1820  1830  1840 1850 1860 Siècles : XVIIIe siècle  XIXe …   Wikipédia en Français

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”